Vairuotojo asistavimo sistemos (ADAS) šiandien yra beveik kiekviename naujame automobilyje: adaptyvus greičio palaikymas, avarinis stabdymas, eismo juostos kontrolė, aklosios zonos stebėjimas. Visos jos remiasi jutikliais — kameromis, radarais, ultragarsiniais davikliais — kurių padėtis turi atitikti gamintojo nurodymus milimetro ir dešimtosios laipsnio tikslumu.
Kada kalibravimas tampa privalomas
Kalibravimas reikalingas ne tik po avarijos. Praktikoje jis būtinas, kai:
- keičiamas arba išimamas priekinis stiklas — jame įtaisyta pagrindinė ADAS kamera;
- keičiamas arba judinamas radaras, dažniausiai slypintis už priekinių grotelių ar ženklo;
- atliekamas kėbulo remontas, keičiamas bamperis, grotelės ar veidrodėliai;
- reguliuojamas ratų suvedimas — pasikeitus varomajai ašiai pasislenka ir kameros matymo laukas;
- keičiama pakaba, spyruoklės arba keičiamas automobilio aukštis;
- diagnostikos programa rodo su ADAS susijusį gedimo kodą.
Svarbiausia mintis, kurią verta perduoti ir klientui: jutiklis gali atrodyti nepaliestas ir neturėti nė vieno įbrėžimo, tačiau jei pasikeitė jo padėtis automobilio atžvilgiu, sistema „matys" ne ten, kur reikia. Kelių milimetrų poslinkis ties priekiniu stiklu virsta keliais metrais paklaidos šimto metrų atstumu.
Statinis ir dinaminis kalibravimas
Statinis kalibravimas atliekamas stovinčiam automobiliui dirbtuvėje. Prieš automobilį tiksliai nustatytu atstumu ir aukštyje pastatomas taikinys — kalibravimo skydas su gamintojo numatytu piešiniu. Kamera arba radaras per diagnostikos programą nukreipiami į jį ir sistema įsimena atskaitos tašką.
Dinaminis kalibravimas atliekamas važiuojant: automobilis turi pasiekti tam tikrą greitį ir tam tikrą laiką važiuoti keliu su aiškiai matoma ženklinimo linija. Kai kurie gamintojai reikalauja abiejų procedūrų iš eilės.
Lietuvos sąlygomis dinaminis kalibravimas yra nepatogus: žiemą, lyjant ar esant blogam kelio ženklinimui procedūra tiesiog nepavyksta, o automobilis grįžta į servisą. Todėl statinis kalibravimas dirbtuvėje yra patikimesnis pasirinkimas ten, kur gamintojas jį leidžia.
Ko reikia patalpoje
Kalibravimo tikslumą lemia ne tik įranga, bet ir vieta, kurioje dirbama. Praktiniai reikalavimai:
- Lygios grindys. Tai svarbiausia sąlyga. Nuolydis ar banguota danga iškreipia visus matavimus dar prieš pradedant darbą.
- Pakankamai vietos. Prieš automobilį reikia nuo trijų iki maždaug penkių metrų laisvos erdvės, priklausomai nuo markės, plius vietos technikui iš šonų.
- Tolygus apšvietimas be atspindžių. Kamera taikinį turi matyti taip pat gerai kaip ir žmogaus akis. Tiesioginė saulė pro vartus ar blizgios grindys procedūrą sugadina.
- Tinkamas automobilio paruošimas. Teisingas padangų slėgis, tuščias bagažinė, pilnas arba gamintojo nurodytas degalų kiekis, be papildomo krovinio.
Taikiniai turi būti tikro dydžio
Dažna klaida — naudoti atspausdintą ar sumažintą taikinį. Gamintojo procedūra numato konkretų piešinio dydį ir kontrastą santykiu 1:1. Šiuolaikiniai sprendimai naudoja skaitmeninius skydus, kuriuose taikinys atvaizduojamas ekrane originaliu dydžiu — taip išvengiama popierinių taikinių dėvėjimosi, išblukimo ir sandėliavimo problemos, o programa pati parenka reikiamą piešinį pagal automobilį.
Kalibravimas be diagnostikos neegzistuoja
Pati kalibravimo stotelė yra tik geometrinis įrankis. Procedūrą pradeda, veda ir užbaigia diagnostikos programa, kuri susisiekia su automobilio valdymo bloku, paleidžia gamintojo numatytą rutiną ir patvirtina rezultatą. Todėl renkantis įrangą svarbu, kad kalibravimo stotelė ir diagnostikos programinė įranga būtų iš tos pačios sistemos — kitaip technikas dirba su dviem nesusikalbančiais įrankiais.
Procedūros pabaigoje verta išsaugoti ataskaitą su reikšmėmis prieš ir po. Tai tiek techninis dokumentas, tiek apsauga ginčo atveju: ADAS yra saugos sistema, ir įrodymas, kad darbas atliktas pagal gamintojo reikalavimus, kainuoja mažai, o vertas daug.
Straipsnis parengtas BADS techninės komandos pagal TEXA S.p.A. gamintojo medžiagą. Susijusi įranga: Diagnostikos įranga · TEXA diagnostikos komplektai · ← Visa techninė biblioteka