Neseniai man atvežė 2015 m. Mazda 3 su visomis įspėjamosiomis lemputėmis prietaisų skydelyje ir maždaug 40 gedimo kodų (DTC). Kaip ir su bet kuo, kas šiek tiek neįprasta, kliento apklausa yra gyvybiškai svarbi, kad susidarytum vaizdą, kas vyksta ir kada viskas prasidėjo – paprastai tai suteikia kryptį. Tačiau šįkart taip nebuvo.
Man buvo pranešta, kad tai protarpinis gedimas (mano asmeninis favoritas), galintis pasireikšti per pirmąsias 50 ar 300 mylių važiavimo. Gedimui atsiradus, sūkių matuoklio rodyklė nukrisdavo iki 0, o paskui nušvisdavo visas prietaisų skydelis. Sūkių rodmuo grįždavo, tačiau lemputės likdavo degti, o išjungus ir vėl įjungus degimą jos užgesdavo iki kito karto. Gilindamasis į automobilio istoriją taip pat sužinojau, kad ABS, SAS (SRS), Start Stop ir FBCM (priekinio kėbulo valdymo modulio) blokai jau buvo pakeisti, o dar daugiau painiavos pridėjo tai, kad automobilis buvo patekęs į avariją, kurios metu nukentėjo dešinioji priekinė (OSF) dalis.
Kadangi įspėjamosios lemputės jau degė, greitai nuskaičiau gedimo kodus ir radau jų didžiulę krūvą. Esant tokiam kiekiui kodų buvo labai sunku rasti bet kokią kryptį. Keletas pavyzdžių: U0131, U0151, U0155, U0415, U0100, U0214. Visi jie yra ryšio gedimo kodai, pranešantys apie ECU dingimą iš tinklo.
Tad nuo ko pradėti, kai gedimų tiek daug? Kai reikia apdoroti nemažai informacijos, visada verta dar kartą peržvelgti iš kliento gautus duomenis ir pabandyti susidėlioti situacijos vaizdą.
- Tai buvo protarpinis gedimas.
- Automobilis buvo patekęs į avariją.
- Gedimui pasireiškus prietaisų skydelyje užsidegdavo visos įspėjamosios lemputės ir atsirasdavo milžiniškas kiekis ryšio gedimo kodų.
- Nemažai mazgų, prijungtų prie greitaeigės (HS) CAN magistralės, jau buvo pakeisti.
Iš gausybės gedimo kodų ir to, kad ECU praneša apie kito ECU dingimą, galėjau daryti pagrįstą prielaidą, kad turime reikalą su kažkokiu tinklo gedimu. Vis dėlto prieš pradedant diagnostiką buvo būtina suprasti, kaip sistema veikia. Remdamasis savo žiniomis ir elektros schema galėjau pradėti dėlioti vaizdą, kaip tinklas veikia ir kurioje vietoje yra kiekvienas ECU.
Iš elektros schemos matyti, kurie ECU turėtų būti matomi greitaeigėje CAN linijoje. Šiais laikais tinklai konfigūruojami labai įvairiai, todėl detali elektros schema yra būtina. Atsižvelgdami į diagnostikos jungties vietą tinkle, bandėme susisiekti su visais tinkle esančiais ECU. Pirminio bendro nuskaitymo diagnostikos įrankiu metu matėme ir galėjome pasiekti tiesioginius duomenis, tad tuo momentu tinklas veikė gerai. Tačiau žiūrint į PCM ryšys nutrūko ir jo atkurti nebepavyko. Puiku! Su bet kuo protarpiniu sunkiausia dažnai būna atkartoti kliento aprašytą simptomą.
Dabar norėjau pažiūrėti, kas vyksta su CAN H ir CAN L signalais. PicoScope prijungimas yra greitas ir paprastas būdas patikrinti, ar signalo forma teisinga. Automotive skirtuko išskleidžiamajame meniu galite pasirinkti CAN H ir L vedamąjį testą. Jis pateiks testo nustatymus, etaloninį vaizdą, kaip signalas turėtų atrodyti, ir informaciją apie prijungimą.
Tad kur matuoti? Visada geriausia išardyti kuo mažiau, nes laikas dažnai dirba prieš mus. Kadangi per 16 kontaktų jungtį vis dar buvau prijungęs diagnostikos skaitytuvą, turėjau rasti lengvai pasiekiamą tašką tinklui pasiekti. Galėjau naudoti 16 kontaktų jungties adapterį, bet man atrodė svarbu tikrinti toliau nuo jungties, o dar svarbiau – tokio adapterio su savimi neturėjau. Grįžęs prie elektros schemos nusprendžiau, kad FBCM (priekinio kėbulo valdymo modulis) būtų gera pradžia. Jis jungia ABS bloką ir PCM su likusiu CAN tinklu ir, laimei, turėjo lengvai pasiekiamą tašką po variklio dangčiu.
Vėlgi, visada būtina remtis elektros schema, kad patvirtintumėte teisingus kontaktų numerius ir ECU vietas. Pirminiai CAN linijos rodmenys buvo geri, tačiau pasitaikė labai keistas šuolis, kuris nebuvo visiškai užfiksuotas, nes viršijo matavimo ribą. CAN linijai tai nenormalu. Normaliai veikiančio CAN High signalo įtampa paprastai svyruoja tarp 2,5 V ir 3,5 V.
Naudodamas PicoScope matematinį kanalą ir kaukių (mask) funkcijas galėjau greitai vizualizuoti problemas visame įraše. Įtaisytasis A + B matematinis kanalas duoda CAN H ir CAN L signalų sumą ir gali išryškinti bet kokį menkiausią nuokrypį. Sudėjus abu kanalus visada turėtų gautis pastovūs 5 V, todėl viskas, kas nuo to nukrypsta, laikytina nenormaliu. Pridėję kaukę (žr. 5 pav.) lengvai pamatysite probleminę sritį, nes viskas, kas nepatenka į nurodytas ribas, tampa akivaizdu.
Daugiau informacijos apie kaukes CAN magistralėje rasite forumo puslapyje Trigeris iš matematinio kanalo?.
Atsižvelgdamas į tai, kad signale buvo nedidelis nuokrypis, o automobilis buvo patyręs smūgį į dešiniąją priekinę dalį, nusprendžiau pirmiausia įsitikinti, ar toje zonoje esanti instaliacija tvarkinga. Vėl pasižiūrėjau į elektros schemą ir patvirtinau, kad šioje vietoje yra keli masės taškai. Pernelyg dažnai pasitaiko, kad kėbulo remonto dirbtuvės nuima laidus, užpurškia dažais kontakto vietą ir vėl viską prisuka. Dėl prasto kontakto tai neišvengiamai sukelia masės problemas. Nereikėjo daug ką ardyti – masės taškus apžiūrėjau ir radau, kad instaliacija geros būklės.
Tad grįžau prie elektros schemos. Kitas žingsnis buvo palyginti signalą dviejuose tinklo taškuose. Priežastis ta, kad dauguma kodų nurodė ryšio tarp ECU praradimą. Pažiūrėję į du palyginti lengvai pasiekiamus taškus galėsite pamatyti, ar duomenų paketai siunčiami vienu metu, ar ryšys nutrūksta. Prietaisų skydelis yra linijos gale ir jame įrengtas terminuojantis rezistorius. Prie jo prisikasti buvo palyginti nesudėtinga, o patogi tarpinė jungtis leido pasiekti laidus neatjungiant paties prietaisų skydelio. Vis dėlto, nors būtų buvę malonu pasiekti ir PCM jungtį, ją saugojo nulaužiamos galvutės varžtai bei gana didelė metalinė plokštė, todėl nusprendžiau likti prisijungęs prie FBCM.
Dabar visais keturiais kanalais stebėjau CAN H ir L signalus dviejuose atskiruose tinklo taškuose (5 pav.). Nr. 1 yra ties FBCM – tai osciloskopo A ir B kanalai, o Nr. 2 – ties tarpine jungtimi, einančia į prietaisų skydelį, tai osciloskopo C ir D kanalai. Įjungę automobilio degimą galime matyti, kas vyksta tinkle, dėl ko jis praranda ryšį.
Palikau anksčiau minėtą matematinį kanalą ir pridėjau dar vieną, matuojantį C + D. Iš pradžių vaizdas atrodė gerai, tačiau greitai ėmė prastėti.
8 paveikslėlyje matote CAN H ir L signalus iš FBCM (taškas 1) ir iš taško 2, paimto už prietaisų skydelio.
Osciloskopui toliau fiksuojant duomenis tapo visiškai aišku, kad kažkas negerai. Kaip matote 9 paveikslėlyje, dabar problema akivaizdi. Du CAN signalai, buvę toje pačioje linijoje, nebesutampa.
PicoScope taip pat turi funkciją, leidžiančią dekoduoti nuosekliuosius duomenis. Kad fizinis lygmuo būtų aiškesnis, turėjau sukurti dar vieną matematinį kanalą: A – B. (Svarbu įsitikinti, kad A kanalas yra CAN H, o B kanalas – CAN L. Jei atvirkščiai, skaičiavimas neveiks ir kanalus reikės sukeisti, kad vaizdas būtų teisingas.) Tai leis nuosekliajam dekoderiui teisingai atvaizduoti duomenų paketą. Daugiau informacijos apie CAN nuoseklųjį dekodavimą rasite mūsų forumo įraše CAN dekodavimas spalvomis.
Vis dėlto vis dar nežinojau, iš kur duomenys atkeliavo ir kur jie keliauja. Tai, ką matote, yra duomenų paketų ID kodai (žr. 9 pav., žymos 3 ir 4). Abiejuose tinklo galuose jie turėtų sutapti. Iš 9 paveikslėlio akivaizdu, kad taip nėra. Šiame etape nusprendžiau stabtelėti ir susirašyti, ką iki šiol pamačiau.
- Buvau tikras, kad tai ryšio gedimas
- Žinojau, kad jis taip paveikia tinklą, jog PCM įrašomi gausūs gedimo kodai
- Tarp dviejų taškų, esančių dviejuose CAN tinklo galuose, buvo aiškių neatitikimų.
Grįžtame prie elektros schemos. Būtent čia svarbu turėti gerą elektros schemą. Iš tų schemų, kurias turėjau, radau kai ką labai įdomaus. Dauguma gamintojų į tinklą įtraukia jungčių blokus, kurie sujungia visus įvairius ECU. Tai ypač naudinga, jei vienas ECU trumpai sujungė grandinę ir sukėlė ryšio problemą. Tiesiog atjungus jungčių bloką galima greitai izoliuoti probleminę tinklo dalį, o kartu ir probleminį ECU. Geroje schemoje paprastai nurodytos įvairių jungčių vietos, ir, kaip ir anksčiau, gedimo ieškoma neišardant viso automobilio. Žiūrėdamas į schemą galėjau pradėti siaurinti galimybes ir nuspręsti, kur ieškoti toliau. Iš schemos paaiškėjo, kad yra keturi atskiri taškai, per kuriuos eina tinklas. Metas pradėti matuoti varžą.
- FBCM
- Tarpinė jungtis (C-32)
- Jungčių blokas Nr. 2 (C-33)
- Priekinės kameros jungtis (C-12)
Straipsnis išverstas iš Pico Technology bibliotekos su gamintojo leidimu. Originalas: picoauto.com. PicoScope įrangą rasite mūsų kataloge.