Išmetamųjų dujų matavimas dažniausiai siejamas su technine apžiūra. Tačiau servisui tai dar ir diagnostikos įrankis: dujų sudėtis pasako apie degimo procesą tai, ko negalima pamatyti nei akimis, nei nuskaityti iš valdymo bloko.
Du skirtingi prietaisai
Dūmomatis naudojamas dyzeliniams varikliams. Jis matuoja ne dujų sudėtį, o dūmingumą — kiek šviesos sugeria pro matavimo kamerą praleidžiamos dujos. Rezultatas rodomas kaip sugerties koeficientas. Kuo daugiau nesudegusių dalelių, tuo tamsesnės dujos.
Dujų analizatorius skirtas benzininiams varikliams ir matuoja konkrečias sudedamąsias dalis: CO, CO₂, HC, O₂, o iš jų apskaičiuoja lambda reikšmę.
Dalelių skaitiklis yra naujesnė priemonė, skaičiuojanti kietųjų dalelių kiekį dyzelio dujose. Jis daug jautresnis už klasikinį dūmomatį ir randa pažeistą arba pašalintą kietųjų dalelių filtrą net tada, kai dūmingumo rodmuo dar telpa į normą.
Ką reiškia reikšmės
- CO — nesudegusios anglies monoksidas. Padidėjęs rodo per sodrų mišinį: purkštukų nesandarumą, netinkamą slėgį, klaidingą oro srauto matuoklio rodmenį.
- HC — nesudegę angliavandeniliai. Aukštos reikšmės beveik visada rodo į uždegimo problemą: žvakes, ritę, kompresijos trūkumą.
- CO₂ — degimo kokybės rodiklis. Kuo aukštesnis, tuo degimas pilnesnis. Netikėtai žemas CO₂ dažnai reiškia įsiurbiamą orą arba nuotėkį išmetimo sistemoje.
- O₂ — likęs deguonis. Padidėjęs rodo per liesą mišinį arba orą, patenkantį po variklio.
- Lambda — santykis tarp faktinio ir teorinio oro kiekio. Reikšmė apie 1,00 reiškia idealų mišinį; daugiau — liesas, mažiau — sodrus.
Svarbiausia taisyklė interpretuojant: reikšmės skaitomos kartu, ne po vieną. Vien padidėjęs CO nieko nepasako, kol nematyti, kas vyksta su O₂ ir lambda.
Kodėl tachometras vis dar būtinas
Matavimai atliekami prie tiksliai nustatytų variklio sūkių, todėl sūkių nustatymas yra matavimo dalis, o ne smulkmena. Šiuolaikiniai prietaisai sūkius gali nuskaityti keliais būdais: iš OBD jungties, indukcinėmis žnyplėmis, pjezo jutikliu, mikrofonu arba pagal akumuliatoriaus įtampos pulsacijas.
Praktikoje reikia kelių būdų vienu metu — OBD jungtis kai kuriuose senesniuose ar specifiniuose automobiliuose sūkių tiesiog neduoda, o indukcinės žnyplės netinka varikliams su atskiromis ritėmis. Todėl prietaisas, mokantis tik vieną metodą, anksčiau ar vėliau sustos ties automobiliu, kurio negali išmatuoti.
Paruošimas lemia rezultatą
Dažniausios klaidos, dėl kurių matavimas nepavyksta arba meluoja:
- variklis neįšildytas iki darbinės temperatūros — šaltas variklis visada rodys blogiau;
- nesandari išmetimo sistema — pro įtrūkimą įsiurbiamas oras praskiedžia dujas ir rezultatas atrodo geresnis, nei yra;
- neteisingai įkištas zondas arba per trumpai laikytas prieš nuskaitymą;
- neatliktas prietaiso kalibravimas ir nulinimas;
- drėgmė matavimo trakte — dyzelio matavimuose tai dažna problema šaltuoju metų laiku.
Dar vienas patarimas iš praktikos: jei rezultatas netikėtai geras automobiliui, kuris akivaizdžiai dūminę, pirmiausia ieškokite nuotėkio išmetimo sistemoje, o ne džiaukitės rodmenimis.
Straipsnis parengtas BADS techninės komandos pagal TEXA S.p.A. gamintojo medžiagą. Susijusi įranga: Dujų diagnostikos ir matavimo įranga · Diagnostikos įranga · ← Visa techninė biblioteka