Žibintų reguliavimas atrodo kaip viena paprasčiausių serviso operacijų. Iš tikrųjų per pastarąjį dešimtmetį ji pasikeitė labiausiai iš visų — kartu su pačiais žibintais.
Kodėl tai svarbu
Blogai nukreiptas žibintas veikia dviem kryptimis vienu metu: vairuotojas mato mažiau, nei galėtų, o priešpriešiais važiuojantis akinamas. Per žemai nuleista šviesa sutrumpina matomą kelio ruožą, per aukštai pakelta — paverčia automobilį pavojumi kitiems. Tai viena iš privalomų techninės apžiūros patikrų, o servisui — nuolatinė paslauga, kurios klientas pats neprašo, nes gedimo nejaučia.
Keturi šviesos šaltiniai, keturi elgesio būdai
- Halogeninis. Šilta, gelsva šviesa, minkšta šviesos ir šešėlio riba. Seniausias ir paprasčiausias tikrinti tipas.
- Ksenoninis. Ryškiai balta, daug intensyvesnė šviesa su labai aiškia riba. Beveik visada turi automatinį aukščio koregavimą ir plovimo sistemą — jei jie neveikia, reguliavimas nieko neduos.
- LED. Žibintas sudarytas iš atskirų diodų, todėl riba gali būti sudėtingos formos, o šviesos intensyvumas labai netolygus. Matavimo prietaisas turi gebėti tokį pluoštą įvertinti.
- Lazerinis. Naudojamas kaip tolimųjų šviesų priedas, veikia tik didesniu greičiu. Tikrinamas pagal atskirą gamintojo procedūrą.
Matriciniai žibintai: be diagnostikos neapsieisite
Didžiausias pokytis — adaptyvūs matriciniai žibintai. Juose nėra vieno pluošto, kurį galima būtų tiesiog pakelti ar nuleisti. Yra dešimtys atskirai valdomų segmentų, kuriuos automobilio elektronika įjungia ir išjungia pagal eismo situaciją.
Tokį žibintą nustatyti mechaniškai neįmanoma. Reikia prie automobilio prisijungti diagnostikos įranga, įjungti gamintojo numatytą serviso režimą, kuris priverčia žibintą šviesti konkrečiu, matavimui skirtu pluoštu, ir tik tada matuoti. Baigus — režimą išjungti.
Būtent todėl žibintų reguliavimo stendai vis dažniau turi integruotą diagnostiką: technikui nereikia bėgioti tarp dviejų prietaisų ir dukart lipti į saloną. Praktikoje tai sutrumpina operaciją maždaug perpus.
Pasiruošimas matavimui
Rezultatas priklauso nuo pasiruošimo daugiau nei nuo paties prietaiso:
- lygios grindys — tiek automobiliui, tiek stendui, nes matuojamas santykinis aukštis;
- teisingas padangų slėgis ir tuščias automobilis, nebent gamintojas nurodo kitaip;
- švarus žibinto stiklas — apneštas arba pageltęs plastikas iškreipia ir kryptį, ir intensyvumą;
- veikianti aukščio korekcijos sistema, nustatyta į bazinę padėtį;
- stendas sulygiuotas su automobilio išilgine ašimi, o ne „maždaug iš akies".
Atskirai verta patikrinti patį žibinto korpusą. Po nedidelio priekinio smūgio laikikliai dažnai būna įtrūkę — tuomet žibintas reguliuojasi, bet važiuojant vibruoja ir grįžta į ankstesnę padėtį.
Ką daryti su pageltusiais žibintais
Poliruoti apneštus plastikinius žibintus prasminga, bet tik kartu su apsauginiu sluoksniu. Nupoliruotas paviršius be UV apsaugos pagelsta greičiau nei buvo. Klientui verta pasakyti tiesiai: tai atstato šviesos kiekį, bet nėra vienkartinis sprendimas visam laikui.
Straipsnis parengtas BADS techninės komandos pagal TEXA S.p.A. gamintojo medžiagą. Susijusi įranga: Žibintų tikrinimo ir reguliavimo įranga · Diagnostikos įranga · ← Visa techninė biblioteka